Kai kūnas kalba tyliau nei žodžiai: bioenerginė kūno psichoterapija
Dažnai sakome: „Žinau, kad viskas gerai, bet kūnas sako kitaip.“ Pečiai pakilę prie pat ausų, kvėpavimas sekantis, krūtinė suspausta, nors galvoje viskas sudėliota. Bioenerginė kūno psichoterapija prasideda būtent čia – nuo klausimo, ką mums sako kūnas ir kodėl jis taip elgiasi.
Iš kur atėjo bioenerginė analizė
Metodo pradininkas – amerikiečių gydytojas ir psichoterapeutas Alexanderis Lowenas (1910–2008). Šeštajame dešimtmetyje kartu su Johnu Pierrakosu jis plėtojo idėjas, kurias perėmė iš savo mokytojo Wilhelmo Reicho. Reichas laikė, kad ilgalaikė emocinė įtampa ir neišreikšti išgyvenimai gali „įsirašyti“ į laikyseną, kvėpavimą, judesius ir lėtinę raumenų įtampą.
Keturios gyvenimo dimensijos
Bioenerginėje analizėje žmogus matomas ne kaip „galva ant kūno“, o kaip visuma, kurią sudaro kūnas, psichika, santykiai ir socialinė aplinka. Visa tai nuolat veikia viena kitą. Todėl terapijoje svarbu ne tik tai, ką pasakoji, bet ir tai, kaip kvėpuoji, kaip stovi, kaip juda tavo balsas, kai kalbi apie skaudžią temą, ir kaip kuri kontaktą su kitu žmogumi.
Man kaip terapeutui labai svarbu, kad kūno darbas nebūtų mechaninis technikų taikymas. Bioenerginė analizė grįsta santykiu, todėl technika turi prasmę tik tada, kai atliepia konkretų žmogaus poreikį ir tai, kas vyksta šiuo terapiniu momentu.
Kūno įtampa kaip sena išmintis
Kūno įtampa bioenerginėje analizėje nelaikoma „defektu“, kurį reikia pašalinti.
Ji suprantama kaip būdas, kuriuo žmogus ilgą laiką prisitaikė prie savo gyvenimo patirčių ir saugojo save nuo per didelio emocinio krūvio. Kartą ji buvo reikalinga.
Terapijoje saugiame santykyje šią įtampą galima tyrinėti, suprasti jos prasmę ir palaipsniui atrasti daugiau pasirinkimo laisvės: kitaip kvėpuoti, kitaip stovėti, kitaip reaguoti ir kitaip būti santykyje.
Kuo ši terapija gali padėti
Bioenerginė kūno psichoterapija gali padėti:
geriau pajusti ir mažinti lėtinę kūno bei raumenų įtampą;
atpažinti ir reguliuoti stiprias emocines būsenas;
suprasti kūno ir emocijų ryšį;
stiprinti gebėjimą būti artimuose ir intymiuose santykiuose;
tyrinėti seksualumo temas;
išreikšti savo poreikius, jausmus ir ribas;
stipriau jausti atramą, stabilumą ir ryšį su kūnu.
Švelnumas, agresija ir savęs įtvirtinimas, taip pat tai, kaip jie reiškiasi seksualume, šioje tradicijoje laikomi svarbiomis gyvybingumo jėgomis.
Ką sako moksliniai tyrimai?
Tai klausimas, kurio nederėtų aplenkti. Bioenerginė analizė turi gilias klinikines šaknis, tačiau jos moksliniai tyrimai kol kas riboti. Tą pripažįsta ir paties metodo aprašymai: nors daugelis praktikų mini teigiamus rezultatus, empirinių tyrimų yra nedaug, o metodas psichoterapijos bendruomenėje dažnai laikomas papildomu požiūriu. acquaintsoft
Vis dėlto vaizdas pamažu keičiasi:
Įrodymų žemėlapis. Brazilijos tyrėjų sudarytas įrodymų žemėlapis apėmė įvairią literatūrą, nuo atsitiktinių imčių tyrimų iki atvejų aprašymų. Jame pateikta 171 sąsaja tarp bioenerginių intervencijų ir sveikatos rezultatų. Daugeliu atvejų nustatytas teigiamas (64) arba galimai teigiamas (91) poveikis, 12 atvejų poveikio nebuvo, 4 buvo neaiškūs, o neigiamų poveikių nepranešta. Svarbu suprasti, kad tai literatūros apžvalga, o ne vienas tyrimas, ir į ją pateko ir silpnesnių įrodymų šaltinių. Tačiau ji rodo, kad šia tema tyrimų pamažu daugėja. fiocruz
Grupinė kūno psichoterapija. Vokietijos tyrėjų atliktame atsitiktinių imčių tyrime dalyviams, kuriems pasireiškė kūniniai simptomai be aiškios medicininės priežasties, taikyta grupinė kūno psichoterapija. Jų kūniniai simptomai reikšmingai sumažėjo, o autoriai padarė išvadą, kad metodas yra tinkamas ir priimtinas, bet reikia didesnio tyrimo. Tai nebuvo bioenerginės analizės tyrimas tiesiogiai, bet jis priklauso tai pačiai kūno psichoterapijos šeimai. doaj
Bendresnis kontekstas. 2021 m. paskelbtoje kūno psichoterapijos sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje tyrėjai pažymėjo, kad daugumai pirminės sveikatos priežiūros pacientų, turinčių psichikos sutrikimų, pasireiškia ir kūniniai simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl į kūną orientuoti metodai vis labiau domina klinikus. frontiersin
Taigi sąžininga išvada tokia: kūno psichoterapijos srityje įrodymų daugėja, tačiau jų dar nepakanka, kad galėtume daryti didelius pažadus. Tai ne stebuklingas būdas, o rimtas, tyrimais pamažu stiprinamas psichoterapijos kelias.
Kaip atrodo sesija
Sesija dažniausiai prasideda pokalbiu: kaip tu šiandien jauties, kas gyvenime svarbiausia dabar. Kartu stebimas kūnas: laikysena, kvėpavimas, judesiai, balso tonas. Priklausomai nuo poreikio, gali būti dirbama su:
įsižeminimu (angl. grounding) – gebėjimu jausti atramą ir stabilumą;
kūno pojūčiais ir ryšiu su kūnu;
asmeninėmis ribomis;
emocijų išraiška ir jų reguliavimu;
gebėjimu išlaikyti kontaktą su savimi ir su kitu žmogumi.
Sesijos pabaigoje skiriame laiko pokalbiui ir integracijai: kas įvyko, ką pastebėjai ir kaip tai gali būti susieta su kasdieniu gyvenimu. Rekomenduoju patogią, nevaržančią aprangą, kurioje galėtum laisvai judėti.
Bioenerginė kūno psichoterapija kviečia sustoti ir paklausti ne tik „ką aš galvoju?“, bet ir „kaip aš jaučiuosi savo kūne?“. Kartais atsakymas į antrą klausimą pasako daugiau nei į pirmą. Terapijoje, kur yra saugus santykis, jis gali tapti keliu į didesnę laisvę, gyvybingumą ir artumą.
Straipsnis skirtas informuoti ir nepakeičia gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto konsultacijos.
Comments